“Visko pasitaiko” arba kodėl regresinė hipnoterapija kartais sukelia daugiau žalos nei naudos – ir kaip to išvengti

Vis dažniau tenka išgirsti apie regresinę hipnoterapiją kaip „greitą“ būdą atrasti depresijos, nerimo, panikos atakų ar pasikartojančių baimių kilmės šaknis.

Taip, regresija gali būti itin stipri ir veiksminga terapinė priemonė. Bet tik tada, kai ji atliekama profesionalaus kvalaifikuoto regresinę hipnoterapija sugebančio atlikti terapeuto, su atsakingu pasiruošimu ir giliu supratimu apie žmogaus psichiką.

Vieno seanso regresija kartais gali būti naudinga. Bet be paruošiamųjų, kliento emocinį saugumą stiprinančių seansų – rizika retraumuoti yra labai didelė. Ir didesnė tikimybė, kad rizika įvyks, nei neįvyks.

Kiekvieną mėnesį į mane kreipiasi klientai, kuriems po netinkamai atliktos regresijos: sustiprėjo panikos atakos, atsirado lėtinis nerimas,

padidėjo emocinis nestabilumas.

Kodėl taip nutinka?

Dalis praktikų patys išgyveno stiprius asmeninius sunkumus, išlipo iš jų, paskaitė knygų, išėjo trumpus kursus – ir nusprendė, kad dabar jau gali gydyti kitus su tokia skanduote: „Na, visur visko pasitaiko.“- kas bus tas bus.

Bet „visur visko pasitaiko“ nėra pasiteisinimas, kai žmonėms pablogėja sveikata dėl neatsakingai taikytos regresinės terapijos. Jeigu chirurgas, paklaustas paciento: „Koks šansas, kad operacija bus sėkminga ir man nepakenksite?“ – atsakytų: „Na, visko pasitaiko…“ – vargu ar kas nors norėtų atsigulti ant jo operacinio stalo.

Hipnoterapija – tai ne stebuklinga lazdelė, kuri viską sutvarkys. Tai – metodika, reikalaujanti:

1. Hipnoterapijos išsilavinimo, ypač kai taikomos regresinės technikos. Šios technikos nėra išmokstamos skaitant knygas ar išgyvenus asmeninę transformaciją. Tai, kas padėjo žmogui išlipti iš savo duobės, nėra pakankama, kad jis ištrauktų kitą. Regresijos technika ir jos taikymo eiga išsamiai dėstoma tik sertifikuotose hipnoterapijos mokymo įstaigose.

Asmenys, kurie taiko regresiją neturėdami sistemingo pasirengimo ir nesilaikydami terapinio proceso struktūros, dažnai stokoja esminių žinių. Būtent ši žinių stoka yra dažniausia priežastis, dėl kurios klientai patiria emocinį retraumavimą.

2. Gilių žinių apie psichiką

3. Nuoseklios praktikos ir supervizijos.

Visi šie punktai kartu: pasirengimas, klinikinės žinios ir praktika – yra būtini. Vien tik perskaitytos knygos ar asmeninės gyvenimo pamokos jokiu būdu negali pakeisti profesionaliai išmoktos ir atsakingai taikomos regresijos technikų.

Net ir ką tik hipnoterapeuto diplomą gavę hipnoterapeutai regresijos technikų daug kur mokomi nenaudoti pirmus metus, kol neįgyja klinikinės brandos.

Ir kai šitas profesionalumo standartas garsiai įvardinamas, kai kurie neprofesionaliai paruošti praktikai tai priima asmeniškai.

Bet tai – ne apie ego. Tai – apie atsakomybę prieš klientą ir sugebėjimą dirbti etiškai.

Nes kai žmonės reklamuoja save agresyviai, o jų pagrindinis argumentas yra „aš išlipau iš duobės – dabar išvesiu ir tave“,

– o už to nestovi metodinis terapijos pasirengimas,

tai yra pavojinga, ir tai griauna pasitikėjimą hipnoterapija apskritai.

Todėl jei ieškote regresijos specialisto – ieškokite ne greito efekto pažadų, o tvirtų žinių, klinikinio paruošimo mokymosi įstaigose ir gilios terapinės patirties. Ne kur ir pas ką terapeutas mokinosi. Kartais taip pat tenka girdėti, kaip terapeutai mini žinomus vardus, teigdami, kad mokėsi pas juos hipnoterapijos. Taip, kai kurie iš jų galbūt turi paruošimą hipnoterapijoje, tačiau svarbu žinoti, kad tie žinomi vardai patys neveda akredituotų hipnozės kursų, skirtų specialistų rengimui. Todėl labai svarbu visus terapeuto teigiamus išsilavinimus kruopščiai tikrinti.

Kaip atskirti terapeutą, kuriam “kartais visko pasitaiko”, nuo to, kuriam “nepasitaiko”? (ne todė nepasitaiko, kad pastarasis būtų stebukladarys, o todėl, kad jis turi užnugaryje-: daugybę studijų, šimtus valandų praktikos ir platus terapinių metodų arsenalą, kuris leidžia klientą saugiai išvesti net iš sudėtingiausių būsenų), užtenka užduoti tik vieną, bet labai svarbų klausimą:

“Ką jūs darysite, jeigu man sesijos metu ar po jos pablogės?“.

Geras terapeutas atsakys taip, kad jausitės saugiau vien jau klausydami jo. Geram terapeutui nereikės gražių žodžių – jo atsakymas jus nuramins iš vidaus. Kai terapeutas paaiškina, kaip jis jums padės, tai turėtų jaustis gerai ne tik protiškai, bet ir viduje. Jūs turėtumėte pajusti tarsi pirmą atokvėpį, lyg jau būtų pradėję gerėti vien iš to, kaip terapeutas kalba apie tai, kaip jis jums padės.

Jeigu bent menkiausia abejonė palieka jus neužtikrintą – pasitikėkite savo intuicija ir rinkitės kitą terapeutą. Neleiskite gražiems žodžiams ar pažadams užgožti vidinio abejonės jausmo. Terapija nėra vieta abejoti, ar jus pagaus, jei pradėsite kristi. Nes kai regresija atliekama tinkamai – tai gali būti transformuojanti patirtis. Kai ji atliekama paviršutiniškai – tai gali būti jums emocinė avarija.

———

Šis tekstas paremtas ne tik kasdienine terapine praktika, bet ir klinikinėmis rekomendacijomis bei šaltiniais, kuriuos naudoja profesionalūs hipnoterapeutai visame pasaulyje.

Jeigu domina individuali regresinė hipnoterapija, labai verta pasidomėti psichikos sveikatos centruose dirbančiais klinikiniais psichologais, psichoterapeutais ar psichiatrais. Jie dažnai taiko regresiją kaip terapinį metodą – tik jau saugiai, su tinkamu pasirengimu ir atsakomybe.

————-

Santrauka:

Regresiją turėtų taikyti tik tie specialistai, kurie yra:

1. Klinikiniai psichologai

Turintys magistro ar aukštesnį psichologijos išsilavinimą, gebantys atlikti psichodiagnostiką ir valdyti traumines reakcijas.

2. Psichoterapeutai

Baigę ilgamečius (dažnai 4+ metų) psichoterapijos mokymus akredituotose institucijose ir dirbantys pagal profesinį kodeksą bei supervizuojami.

3. Psichiatrai

Gydytojai, turintys teisę diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimus, dažnai taikantys hipnozės metodus kaip dalį kompleksinio gydymo.

4. Klinikiniai hipnoterapeutai

Turintys klinikinės hipnoterapijos diplomą (ne savaitgalio kursą), išlaikę egzaminus ir dirbantys pagal profesionalios asociacijos (pvz., BSCH, GHSC, CNHC) etikos gaires.

⸻

❌ Kas neturėtų taikyti regresijos:

• Asmenys, baigę trumpus kursus (pvz., RTT, Theta, ar „užtenka, kad išsigydžiau save“).

• Žmonės be psichologinio arba medicininio išsilavinimo.

• „Koučeriai“, „energetiniai terapeutai“, neturintys nei psichoterapinio, nei klinikinio pasiruošimo.

——————————

Šaltiniai:

1. Yapko, M. D. (2012).

Trancework: Įvadas į klinikinės hipnozės praktiką (4-asis leid.). Routledge.

Autorius pabrėžia, kad hipnoterapija turi būti taikoma tik tinkamai apmokyto specialisto – su struktūruotu procesu, aiškiu supratimu apie psichiką ir etiškai.

—

2. Barnier, A. J., & Nash, M. R. (2008).

“Hipnozė ir atmintis: Praeito gyvenimo regresijos klaida.”

In: The Oxford Handbook of Hypnosis: Theory, Research and Practice (p. 353–381). Oxford University Press.

Aprašoma, kaip regresija gali sukelti klaidingus prisiminimus ar emocinę žalą, jei atliekama neprofesionaliai.

—

3. Spiegel, D., & Cardeña, E. (1990).

“Išsiskaidžiusi patirtis: Disociaciniai sutrikimai iš naujo.”

Journal of Abnormal Psychology, 99(3), 366–371.

Akcentuoja, kad darbas su traumomis per hipnozę be gilaus pasirengimo gali sustiprinti psichikos pažeidžiamumą.

—

4. Alladin, A. (2016).

Integruotas KBT nerimo sutrikimams: Įrodymais grįstas modelis, kaip derinti kognityvinę elgesio terapiją su hipnoterapija ir dėmesingumu. Wiley.

Parodo, kaip hipnozė gali būti saugiai ir profesionaliai integruojama į terapinį procesą.

—

5. Britų klinikinės hipnozės draugija (British Society of Clinical Hypnosis)

www.bsch.org.uk

Rekomenduoja taikyti regresines technikas tik turintiems klinikinį pasirengimą terapeutams, ypač dirbant su traumomis.