Kodėl hipnoterapija dažnai veikia greičiau: kelionė po vidinį pasaulį

Įsivaizduokite, kad bandote pakeisti giliai įsišaknijusį įprotį ar emocinę reakciją bandydami ją perkalbėti – tarsi bandytumėte įtikinti išsigandusį vaiką nebijoti, naudojant vien tik logiką. Galite aiškinti, įrodinėti, netgi maldauti, tačiau baimė lieka. Nes ji gyvena ne logikos pasaulyje – o daug giliau, pasąmonėje. Ir būtent čia ateina į pagalbą hipnoterapija.

Kol tradicinė psichoterapija dažnai pradeda nuo sąmonės – nagrinėjant mintis, siejant patirtis, skatinant refleksiją – hipnoterapija pasirenka kitą kelią. Ji kviečia protą į gilų atsipalaidavimą ir susitelkimą, apeina kasdienį sąmonės triukšmą ir pasiekia vidinį pasaulį, kuriame slypi automatinės reakcijos, įsitikinimai ir atmintys. Šioje erdvėje pokytis neturi kovoti su pasipriešinimu – jis tiesiog ima ir vyksta.

Sąmonė tradicinėse terapijose gali bijoti pokyčių, laikytis už kontrolės ar pažįstamo skausmo. Tačiau hipnotiniame atsivėrimo būsenoje pasąmonė tampa imlesnė. labiau pasiruošusi paleisti tai, kas nebėra naudinga. Todėl ten, kur psichodinaminė psichoterapija gali užtrukti metus, o kognityvinė elgesio terapija (KET) – kelis mėnesius, hipnoterapija dažnai leidžia pasiekti pagrindinę problemos šaknį jau per kelias sesijas – kai kuriais atvejais net per pirmąjį susitikimą, jei klientas atviras ir pasiruošęs ir padeda protui sukurti naujas, sveikesnes kryptis, pasirinkimus ir elgesį.

Dėl šio kryptingumo ir galimybės išlaisvinti užspaustas emocijas, gijimo tempas gali stebinti savo greičiu. Pats hipnoterapijos procesas dažnai yra lengvesnis ir trumpesnis. O reikalingų susitikimų kiekis – mažesnis.

Tačiau galbūt galingiausias šio metodo aspektas yra tai, kad hipnoterapija leidžia tiesiogiai kalbėtis su vidiniu “aš” leidžiant sau perrašyti senus įsitikinimus, perrėminti skaudžius prisiminimus ir įtvirtinti naujus, stiprinančius pasiūlymus – ne per valią, o per vidinį susiderinimą.

O kai pasikeičia pasąmonė – keistis pradeda ir visas gyvenimas.

————

Nuorodos:

1. Barabasz, A., & Barabasz, M. (2000). Hypnotherapy: A handbook. American Psychological Association.

   
   

2. Lynn, S. J., Kirsch, I., Barabasz, A., Cardeña, E., & Patterson, D. (2000). Hypnosis as an empirically supported clinical intervention: The state of the evidence and a look to the future. International Journal of Clinical and Experimental Hypnosis, 48(2), 239–259.

   
   

3. Hammond, D. C. (2010). Hypnosis in the treatment of anxiety- and stress-related disorders. Expert Review of Neurotherapeutics, 10(2), 263–273.

   
   

4. Yapko, M. D. (2012). Trancework: An introduction to the practice of clinical hypnosis (4th ed.). Routledge.

5. Barrios, A. A. (1970). Hypnotherapy: A reappraisal. Psychotherapy: Theory, Research & Practice, 7(2), 2–7. https://doi.org/10.1037/h0088530

   
   

Pastaba dėl Barrios tyrimo::

Barrios 1970 m. paskelbtas tyrimas dažnai cituojamas dėl jo garsios išvados, kad hipnoterapija pasiekia 93% efektyvumą per 6 sesijas, palyginti su 38% efektyvumu per 600 sesijų klasikinėje psichoanalizėje ir 72% per 22 sesijas elgesio terapijoje. Nors šie skaičiai šiandien vertinami atsargiai dėl metodologinių apribojimų, tyrimas išlieka istoriškai reikšmingas iliustruojant hipnoterapijos greitį.