18 nelaimingų žmonių įpročių, neleidžiančių jiems judėti pirmyn

Gyvenime sutinkame žmonių, kurie, rodos, vis sukasi tame pačiame rate – skundžiasi, pyksta ant aplinkybių, bet į priekį nejuda. Vieni užstringa dėl nepalankių aplinkybių, kiti – dėl savo minčių ir elgesio įpročių.

Psichologai pabrėžia: pakeitus kelis kasdienius modelius, galima iš esmės pakeisti savo trajektoriją (Peterson, 2018). O kol to nėra – jie lieka „įstrigę“.

Štai 18 dažniausių įpročių, kurie stabdo jų gyvenimą.

1. Jie skundžiasi savo likimu

Jie mato kliūtis kaip nepajudinamus kalnus. Vietoje to, kad ieškotų sprendimo, jie investuoja energiją į ilgas istorijas, kaip viskas blogai. Tokia pozicija ne tik nuslopina motyvaciją, bet ir atstumia žmones, galinčius padėti. Skundimasis tampa kaip foninė muzika – pradžioje girdisi, o vėliau tiesiog erzina.

• Patikrinta psichologijos: Ilgalaikis skundimasis stiprina „aukos“ mąstyseną ir gali padidinti depresijos simptomus (Seligman, 1991).

  
  

2. Lengvai pasiduoda

Vos tik iškyla problema, jie ją priima kaip ženklą sustoti. Ne kaip iššūkį, o kaip „pabaigos punktą“. Taip prarandama galimybė įgyti ištvermės. Psichologiniai tyrimai rodo, kad būtent atkaklumas, o ne talentas dažniausiai lemia ilgalaikę sėkmę (Duckworth, 2016).

• Patikrinta psichologijos: Tyrimai rodo, kad atkaklumas („grit“) yra vienas svarbiausių ilgalaikės sėkmės prognozuotojų, dažnai svarbesnis už IQ (Duckworth, 2016).

  
  

3. Ignoruoja atsiliepimus

Konstruktyvi kritika jiems skamba kaip puolimas. Jie užsideda „ausines“ ir toliau daro taip, kaip įpratę, net jei tai neveikia. Rezultatas – stagnacija ir uždarytos durys į tobulėjimą.

• Patikrinta psichologijos: Atvira reakcija į grįžtamąjį ryšį siejama su spartesniu profesiniu augimu ir geresniais tarpasmeniniais santykiais (London, 2003).

  
  

4. Ieško pasiteisinimų

„Neturiu laiko“, „Neturiu pinigų“, „Ne man lemta“. Tokie sakiniai suteikia trumpalaikį komfortą – nereikia pradėti. Tačiau ilgainiui jie tampa savos „kalėjimo kameros“ grotomis.

• Patikrinta psichologijos: Pasiteisinimai sumažina vidinę motyvaciją ir palaiko neigiamą savęs suvokimą (Deci & Ryan,

  2000).

  
  

5. Per daug svarsto

Analizė svarbi, bet kai kiekvienas sprendimas virsta savaitės svarstymu – galimybės praeina. Jie bijo priimti netobulą sprendimą ir dėl to nepriima jokio.

• Patikrinta psichologijos: „Analizės paralyžius“ didina nerimo lygį ir trukdo sprendimų kokybei (Iyengar & Lepper, 2000).

  
  

6. Atidėlioja darbus

„Rytoj pradėsiu“ – jų mėgstamiausia frazė. Bet rytojus vis atidedamas, kol tampa per vėlu. Toks atidėliojimas ilgainiui išaugina kaltės jausmą ir mažina savigarbą.

• Patikrinta psichologijos: Chroniškas atidėliojimas susijęs su didesniu streso, kaltės ir sveikatos problemų lygiu (Steel, 2007).

  
  

7. Prisiima per daug

Norėdami įtikti, jie sako „taip“ viskam. Rezultatas – daugybė neužbaigtų projektų ir nuolatinis jausmas, kad niekur nepavyksta būti puikiems. Tai veda į perdegimą.

• Patikrinta psichologijos: Per didelis įsipareigojimų kiekis mažina produktyvumą ir didina perdegimo riziką (Maslach & Leiter, 1997).

  
  

8. Negatyvi savikalba

Jų vidinis balsas – griežtas kritikas. „Nesu pakankamai geras“, „Man nieko neišeina“. Tokia vidinė kalba tampa saviįgyvendinančia pranašyste – jei nuolat kartosi, pradėsi tuo tikėti.

• Patikrinta psichologijos: Neigiamas vidinis dialogas koreliuoja su žemesne savigarba ir didesniu nerimu (Beck, 1976).

  
  

9. Prastai valdo laiką

Jie užsiima smulkmenomis ir leidžia laiką socialiniuose tinkluose, o svarbūs darbai laukia. Diena baigiasi, o jausmas – tarsi nebūtų nieko nuveikę.

• Patikrinta psichologijos: Aiškus prioritetų nustatymas padeda sumažinti streso lygį ir pagerina savijautą (Macan, 1994).

  
  

10. Galvoja tik apie čia ir dabar

Jie ieško greito malonumo, bet neplanuoja ateities. Finansiniuose sprendimuose – skolos, asmeniniuose – neišnaudotos galimybės augti.

• Patikrinta psichologijos: Impulsyvūs sprendimai siejami su finansiniais sunkumais ir didesne priklausomybių rizika (Moffitt et al., 2011).

  
  

11. Nesistato tikslių tikslų

„Noriu būti laimingas“ – gražu, bet miglota. Be aiškių, pamatuojamų tikslų, jų veiksmai tampa atsitiktiniai, o motyvacija – trapus dalykas.

• Patikrinta psichologijos: SMART metodas (konkretūs, pamatuojami, pasiekiami, realistiški, apibrėžti laike tikslai) didina sėkmės tikimybę (Doran, 1981).

  
  

12. Pamiršta rūpintis savimi

Jie dirba be pertraukų, miega mažai, nevalgo reguliariai. Toks požiūris ilgainiui išsekina ir kūną, ir protą. Savirūpa – ne prabanga, o būtinybė.

• Patikrinta psichologijos: Savirūpa mažina perdegimo riziką ir gerina atsparumą stresui (Shapiro et al., 2005).

  
  

13. Neskiria laiko apmąstymams

Gyvena autopilotu. Neklausia savęs, kodėl kartoja tas pačias klaidas. O be refleksijos neįmanoma pastebėti, ką reikia keisti.

• Patikrinta psichologijos: Refleksija stiprina savimonę ir padeda priimti geresnius sprendimus (Grant et al., 2002).

  
  

14. Niekuo neatsako už savo veiksmus

Visada kaltas „kažkas kitas“. Šeima, valdžia, ekonomika, kaimynai. Bet tokia laikysena atima iš jų galimybę keisti situaciją.

• Patikrinta psichologijos: Išorinis kontrolės lokusas mažina įsitraukimą ir motyvaciją keisti situaciją (Rotter, 1966).

  
  

15. Nelabai mokosi iš klaidų

Klaidas jie pamiršta greitai – bet tik tam, kad netrukus jas pakartotų. Kiekviena nesėkmė gali būti mokytoja, jei leidžiama jai tokia būti.

• Patikrinta psichologijos: Nesėkmių analizė skatina mokymąsi ir inovacijas (Edmondson, 2011).

  
  

16. Bėga nuo problemų

Problemos „nukišamos po kilimu“. Bet kuo ilgiau jos slepiamos, tuo didesnės tampa. Sprendimas – ne bėgti, o atsigręžti į jas.

• Patikrinta psichologijos: Problemos vengimas ilgainiui didina nerimą ir depresijos riziką (Aldao et al., 2010).

  
  

17. Vengia rizikuoti

Jie lieka saugioje zonoje, nors būtent už jos ribų slypi galimybės. Nežengiant į nežinomybę, augimas – ribotas.

• Patikrinta psichologijos: Saikinga rizika stiprina pasitikėjimą ir gebėjimą prisitaikyti (Bandura, 1997).

  
  

18. Siekia idealumo

Jie taip ilgai tobulina, kad nieko nepabaigia. Tobulumas virsta paralyžiumi. Kaip sako patarlė: „geriau padaryta, negu tobula, bet nepabaigta“.

• Patikrinta psichologijos: Perfectionizmas siejamas su didesniu nerimo ir depresijos lygiu (Flett & Hewitt, 2002).

Žmogaus įpročiai – kaip šaknys: jie gali laikyti stipriai vietoje arba leisti augti į visas puses. Šitie 18 įpročių – tarsi nematomas tinklas, stabdantis judėjimą pirmyn.

Gera žinia – net ir vieno iš jų atsisakymas gali pajudinti visą sistemą. Kaip rašo Covey (2004), „mūsų pasirinkimai lemia mūsų likimą“. O tai reiškia, kad

keisdami įpročius, jie gali pakeisti ir savo gyvenimą.