Kai noras būti tarp „sėkmingųjų“ slepia gilų troškimą būti priimtu

Kai kurie pasirinkimai gyvenime atrodo visiškai natūralūs – troškimas tobulėti, apsupti save įkvepiančiais žmonėmis ir priklausyti jų būriui. Atrodo logiška norėti būti tarp tų, kurie daugiau pasiekę, turi aiškią kryptį ir geba įkvėpti. Tačiau kartais po šiuo troškimu slypi ne tik noras augti, bet ir švelnus, ne visuomet atpažintas ilgesys būti priimtam. Žmogus gali net nepastebėti, kaip viduje kyla nematomas impulsas ieškoti tų, kurie atrodo reikšmingesni – tarsi norint ne tik mokytis iš jų, bet ir pasijusti šalia jų vertingesniu.

Tai nėra vien paprastas noras mokytis ar tobulėti. Dažnai tai kyla iš gilesnio troškimo būti matomam, priimtam ir įvertintam. Tarsi šalia esančių žymių žmonių sėkmė galėtų „uždengti“ vidinį savęs nepakankamumo jausmą ir suteikti nesąmoningą patvirtinimą: „jei esu tarp jų, vadinasi, ir aš esu kažkas.“

Šis vidinis impulsas gali būti sunkiai apčiuopiamas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip natūralus siekis augti, bet neretai tai – nesąmoningas troškimas būti matomam per kitų žmonių vertę. Patirti savo svarbą per ryšį ar asociaciją su sėkmingais, žinomais, įtakingais žmonėmis. Tarsi nejučia traukia ten, kur šviesiau, kur atrodo daugiau vertės, pasiekimų, savivertės. Ir įdomu tai, kad šis impulsas turi ir mokslinį pagrindą.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad žmonės nesąmoningai „skolinasi“ prestižą ar patrauklumą iš tų, šalia kurių yra. Pavyzdžiui, vieno eksperimento metu nustatyta, kad asmuo, kuris pasirodo su fiziškai patraukliu partneriu, aplinkinių akyse vertinamas kaip patrauklesnis pats (Sigall & Landy, Journal of Personality and Social Psychology, 1973).

Panašiai veikia ir „spinduliuojančios šlovės“ (angl. Basking in Reflected Glory) fenomenas (Cialdini et al., Journal of Personality and Social Psychology, 1976), kai buvimas šalia sėkmingų žmonių sukelia net savotišką pasididžiavimą: „Jeigu jie yra mano rate – vadinasi, ir aš vertas dėmesio.“

Tad nenuostabu, kad – sąmoningai ar ne – kai kurie žmonės dažnai siekia artumo su tais, kurie atrodo stipresni, ryškesni ir daugiau pasiekę. Tai leidžia jiems patiems pasijusti reikšmingesniais, priimtais, pastebėtais. Iš išorės tai gali atrodyti kaip noras tobulėti ar priklausyti įdomių žmonių ratui. Bet viduje gali slypėti gilesnis noras būti patvirtintam – tarsi kitų sėkmė galėtų tapti tiltu į asmeninę vertę.

Ši dinamika dažnai formuojasi vaikystėje, jei vaiko vertė buvo matuojama per išorinius pasiekimus, o meilė buvo sąlygota: „būsi geras, jei gausi gerus pažymius, pasieksi daug, gerai uždirbsi, turėsi sėkmingą darbą ar santuoką.“ Jei vaikas girdėdavo, kad reikia „būti tarp geriausių“, „turėti tinkamus draugus“, kad būtum vertas meilės ar pagarbos, – šie įsitikinimai gali išlikti giliai pasąmonėje net suaugus.

Suaugusiojo gyvenime tai gali reikštis subtiliai: stiprus noras būti pastebėtam sėkmingų kolegų, jaustis priimtam žinomų žmonių rate, būti „toje pačioje erdvėje“. Bet dažnai už to slypi ne paviršinis siekis priklausyti, o gilus poreikis būti patvirtintam. Savotiškas bandymas „užsikrėsti“ kitų vertingumu, kad galėtum aiškiau jausti savąjį. Ši vidinė schema dažnai išlieka nesąmoninga, kol žmogus nepradeda jos reflektuoti. Ji gali persikelti į santykius su autoritetais, kolegomis ar visais, kurie atrodo „daugiau“.

Lūžis įvyksta tuomet, kai atsiranda vietos tyliai pažvelgti į save. Kai supranti, kad tai – ne silpnumas, o senas būdas apsisaugoti nuo atstūmimo, gėdos, baimės būti nepastebėtam ar atmestam. Būtent savistaba ir terapinis darbas padeda atpažinti šį žalingą modelį – pirmą žingsnį vidinės laisvės link. Kai žmogus tai atpažįsta ir su tuo dirba, pradeda mažėti poreikis įtikti, įrodyti, priklausyti. Vertės pojūtis ima formuotis iš vidaus – toks natūralus, kaip kvėpavimas. Ir net jei pasaulis išorėje lieka toks pat, viduje atsiranda daugiau ramybės.

Jeigu šis tekstas Jus palietė – tai gali būti ženklas, kad kažkas viduje jau pasiruošęs būti išgirstas.

Aš dirbu su žmonėmis, kurie nori jaustis pakankami tokie, kokie yra – be poreikio priklausyti sėkmingų žmonių ratui. Kurie nori būti savimi, o ne ieškoti vertės iš išorės.

Jei jaučiate, kad atėjo laikas grįžti į santykį su savimi – kviečiu į švelnią ir saugią hipnoterapiją. Užpildykite kontaktų formą mano puslapyje arba parašykite el. paštu: hipnotransas@gmail.com. Susisieksiu su Jumis artimiausiu metu.

⸻

Šaltiniai:

1. Sigall, H., & Landy, D. (1973). Radiating Beauty: Effects of Having a Physically Attractive Partner on Person Perception. Journal of Personality and Social Psychology, 28(2), 218–224. https://doi.org/10.1037/h0035740

2. Cialdini, R. B., Borden, R. J., Thorne, A., Walker, M. R., Freeman, S., & Sloan, L. R. (1976). Basking in Reflected Glory: Three (Football) Field Studies. Journal of Personality and Social Psychology, 34(3), 366–375. https://doi.org/10.1037/0022-3514.34.3.366

3. Baumeister, R. F., & Leary, M. R. (1995). The Need to Belong: Desire for Interpersonal Attachments as a Fundamental Human Motivation. Psychological Bulletin, 117(3), 497–529. https://doi.org/10.1037/0033-2909.117.3.497

4. Lieberman, M. D. (2013). Social: Why Our Brains Are Wired to Connect. Crown Publishers.

5. Gilbert, P. (2009). The Compassionate Mind: A New Approach to Life’s Challenges. New Harbinger Publications.