Emocijų slopinimas ir šio įpročio pasekmės organizmui

Kas yra emocijų slopinimas.

Emocijų slopinimas yra sąmoningas arba nesąmoningas savo emocijų pripažinimo arba išreiškimo vengimas užslopinant savo emocijas ir jausmus .Taip gali būti dėka visuomenės reikalavimų, kultūros normų ar asmeninės žmogaus patirties, dėl kurios emocijų išreiškimas laikomas silpnumo požymiu.

Emocijų nuslopinimas gali atrodyti kaip vienas iš būdų būdas savikontrolės išlaikymui, tačiau toks elgesys gali turėti labai rimtų negatyvių sveikatai pasekmių.

Vienos didžiausių problemų, kurias sukelia emocijų slopinimas, yra padidėjęs ir ilgalaikis stresas, nerimas, baimės., nuolatiniai liūdesio ir beviltiškumo jausmai. Laikui bėgant dėl to gali atsirasti somatinių problemų,- galvos skausmai, nugaros ir pečių skausmai, virškinimo problemos, skausmas krūtinės srity, raumenų skausmai, lėtinis nuovargis ir išsekimas, miego sutrikimai, kvėpavimo problemos- dusulys arba sunkumas kvėpuoti, aukštas kraujospūdis ir silpna imuninė sistema. Be to, slopinamos emocijos gali sukelti depresiją, kai žmogus jaučiasi bejausmis ir atsiribojęs nuo savo jausmų.

Emocijų slopinimas taip pat susijęs ir su savęs žalojimu. Žmonės gali nesąmoningai griebtis savęs žalojimo – tokių formų kaip pjaustymasis, tatuiruotės, auskarų ar kito kūno modifikavimo, – kaip būdo išlieti vidinę įtampą arba susigrąžinti kontrolės jausmą. Toks elgesys neretai suteikia trumpalaikį palengvėjimą, bet kartu palieka gėdos ar kaltės jausmą. Būtent šie jausmai dažnai tampa nauju impulsu žaloti save vėl – kad tik jų nejaustų. Taip įsuka skaudų, uždarą ciklą, iš kurio sunku išeiti be gilesnio vidinio išgirdimo.

Dar viena rimta emocijų slopinimo pasekmė - žalingos priklausomybės. Norėdami numalšinti savo emocijas ir palengvinti vidinę įtampą, žmonės vietoje to, kad spręsti emocijų slopinimo įprotį, gali vartoti alkoholį, vaistus, narkotikus. Be savęs žalojimo ir priklausomybės, emocijų slopinimas gali sukelti problemų santykiuose. Dėl slopinamų emocijų gali kilti bendravimo ir intymumo sunkumų, nes žmonėms sunku išreikšti savo tikruosius jausmus. Dėl to santykiuose gali kilti nesusipratimų, konfliktų, žmonės gali emociškai nutolti vienas nuo kito. Be to, slopinamos emocijos gali sukelti savigarbos ir savivertės problemų: kai žmonės ignoruoja savo jausmus, jie gali pradėti manyti, kad jų emocijos nėra pagrįstos ar svarbios, todėl nesąmoningai sumažėja pasitikėjimas savimi ir savigarba.

Kaip pakeisti emocijų slopinimo užburtą ratą.

Hipnoterapija gali būti galinga priemonė, leidžianti įveikti emocijų slopinimą. Naudojant orientuotą atpalaidavimą ir sutelktą dėmesį, hipnoterapija padeda žmonėms pasiekti savo pasąmonę. Šis procesas leidžia saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje susidurti su slopinamomis emocijomis ir jas tyrinėti. Saugioje hipnozės transo erdvėje, žmonės gali suprasti savo emocijų slopinimo priežastis, pavyzdžiui, praeityje patirtas traumas ar įgytą elgesį, ir pradėti jas perdirbti hipnoterapijoje. Tai įgalina žmones pradėti efektyviai ir sveikai valdyti ir reikšti savo emocijas bet kokioje gyvenimo situacijoje.

Hipnoterapija taip pat gali išmokyti naujų sveikų emocijų kontrolės būdų: emocinės savireguliacijos, streso valdymo ir sąmoningumo technikų. O išmokę šių įgūdžių, galima geriau valdyti savo emocijas jų neslopinant. Hipnoterapija taip pat skatina savęs pažinimą, padeda pažinti savo emocinius šablonus ir dirgiklius. O padidėjęs sąmoningumas gali padėti sąmoningai pasirinkti kaip reaguoti į iškilusias emocijas.

Emocijų slopinimas gali lemti įvairias vidines ir išorines problemas – nuo nerimo, įtampos iki emocinio užstrigimo ar net kūno simptomų. Gera žinia ta, kad hipnoterapija kartu su EMDR terapija padeda švelniai pasiekti ir apdoroti užslopintas emocijas, suprasti jų kilmę ir išmokti sveikesnių būdų su jomis būti. Saugiose hipnozės sesijose atsiranda erdvė ne tik išgirsti save, bet ir sugrąžinti natūrų emocinį tekėjimą, kurio taip ilgai trūko. Terapija gali padėti pasiekti gilesnį emocinį stabilumą išsilaisvinti iš vidinių suvaržymų ir pradėti gyventi visavertiškesnį ir autentiškesnį.gyvenimą.

—————————-

Šaltiniai:

1.Gross, J. J., & John, O. P. (2003). Individual differences in two emotion regulation processes: Implications for affect, relationships, and well-being. Journal of Personality and Social Psychology, 85(2), 348–362. https://doi.org/10.1037/0022-3514.85.2.348

2.Wenzlaff, R. M., & Wegner, D. M. (2000). Thought suppression. Annual Review of Psychology, 51, 59–91. https://doi.org/10.1146/annurev.psych.51.1.59

3.Pennebaker, J. W. (1997). Opening up: The healing power of expressing emotions. Guilford Press. https://www.guilford.com/books/Opening-Up/Pennebaker/9781572302381

4.Van der Kolk, B. A. (2014). The body keeps the score: Brain, mind, and body in the healing of trauma. Viking. https://www.penguinrandomhouse.com/books/227538/the-body-keeps-the-score-by-bessel-van-der-kolk-md/

5.Shapiro, F. (2017). Eye Movement Desensitization and Reprocessing (EMDR) therapy: Basic principles, protocols, and procedures (3rd ed.). The Guilford Press. https://www.guilford.com/books/EMDR-Therapy/Shapiro/9781462532766

6.Alladin, A. (2008). Cognitive hypnotherapy: An integrated approach to the treatment of emotional disorders. Wiley. https://www.wiley.com/en-us/Cognitive+Hypnotherapy%3A+An+Integrated+Approach+to+the+Treatment+of+Emotional+Disorders-p-9780470032473

Kai paleidi, atsiranda vietos gyventi