Ar porų terapeutas privalo turėti sėkmingą šeimą?

Labai dažnai žmonės, ieškodami porų psichoterapeuto, galvoja: „Jeigu terapeutas neturi savo šeimos, tai kaip jis galės padėti mums?“ Atrodo natūralu, juk norisi tikėti, kad tas, kas jus veda, jau pats praėjo tą kelią.

Bet ar tai iš tiesų būtina?

Moksliniai tyrimai sako, kad ne, nebūtina. Terapijos sėkmę lemia ne tai, ar terapeutas turi ilgalaikius santykius. Svarbiausia yra tai, ar terapeutas moka klausytis, ar jis mato jus, ar jis gali sukurti jums saugią erdvę, kurioje galite būti savimi , net su savo skausmu, pykčiu ir savo abejonėmis.

Kaip rodo tyrimai (Baldwin et al., 2007), vienas svarbiausių dalykų terapijoje yra terapinis ryšys: ar jaučiate, kad terapeutas jus priima, gerbia ir palaiko? Tai reiškia, kad terapeutas turi turėti tam tikras savybes:

- Jis turi mokėti išklausyti. Ne tik sėdėti ir klausytis žodžių, bet išgirsti, kas slypi tarp eilučių,- tą neišsakytą ilgesį, tą užspaustą pyktį, tą tylą, kuri kartais pasako daugiau nei žodžiai.

Jis turi sugebėti laikyti jums saugią erdvę. Jis nepuola spręsti, patarinėti ir nesako, ką „turėtumėte“ daryti ir ko ne. Jis neskuba jūsų išgelbėti, o tiesiog būna šalia, leidžia jums išjausti, leidžia jūsų skausmui būti, o jūs jaučiate, kad saugiau galite būti savimi ir kalbėti nerenkant žodžių.

Jis yra atviras liudininkas jūsų istorijos, o ne kritikas. Nesvarbu, kokia bebūtų jūsų istorija, jis priima ją tokią, kokia ji yra, net jei ji labai skiriasi nuo jo paties gyvenimo.

Ir viena labai svarbi gero terapeuto savybė: jūsų terapeutas moka atskirti savo patirtis nuo jūsų. Jis nekrauna ant jūsų savo gyvenimo pavyzdžių, neprojektuoja savo problemų į jūsų santykius. Jis mato jus ir jūsų kelią, jūsų klausimus, jūsų sumaištį jūsų asmeninį širdies skausmą ir padeda tai pamatyti jums pačiam/i.

Kartais terapeutas, kuris pats yra patyręs netekčių, išdavysčių ar vienatvės, gali matyti giliau nei tas, kuris niekada nesusidūrė su sunkumais. Būtent tas, kuris pats ieškojo atsakymų, gali geriau suprasti, kaip jaučiasi tas, kuris jų vis dar ieško.

Kai renkatės terapeutą, labai svarbu neapsiriboti tik tuo, ar jis turi „darną šeimą“. Gyvenimas yra daug platesnis už vieną šeimos modelį. Svarbiausia yra tai, ar terapeutas mato jūsų istoriją, ar jis gali išbūti su jūsų skausmu, ar jis sukuria jums saugumo jausmą sesijoje.

Terapija nėra apie tai, ką terapeutas turi savo gyvenime. Terapija yra apie tai, ką jis gali duoti jums. Tai ne apie ji- tai apie jus.

Kartais būtent tie, kurie patys atrodo netobuli, yra jautresni, supratingesni ir gali padėti jums daug daugiau nei tie, kurie demonstruoja savo „idealų“ gyvenimą.

Rinkitės širdimi – ne pagal CV, ne pagal jo turimus asmeninius santykius, o pagal tai, kaip jūs jaučiatės su tuo žmogumi terapiniame santykyje. Ir leiskite sau ieškoti to, kas tinka jums ne kas atitinka pasaulį, ne jūsų terapeuto„idealą“, o žiūrėkite realiai ar jūs esate suprastas ir ar jūs gaunate atgalinį saugų ryšį.

Neapsiribokite – yra daug jautrių, išmintingų terapeutų, kurie gali padėti, net jei jų gyvenimo istorija kitokia.

⸻

Šaltiniai:

1. Baldwin, S. A., Wampold, B. E., & Imel, Z. E. (2007). The alliance in individual psychotherapy: A meta-analytic review. Psychotherapy Research, 17(3), 287–295. https://doi.org/10.1080/10503300701288942

2. Norcross, J. C., & Lambert, M. J. (2011). Evidence-based therapy relationships. In J. C. Norcross (Ed.), Psychotherapy relationships that work (2nd ed., pp. 3–21). Oxford University Press.

3. Wampold, B. E., & Imel, Z. E. (2015). The Great Psychotherapy Debate: The Evidence for What Makes Psychotherapy Work (2nd ed.). Routledge.