Hipnoterapija. Ar kada nors susimąstėte, kas iš tiesų padeda pasiekt ilgalaikius pokyčius?

Ką bendro turi buvęs rūkalius, sėkmingas verslininkas ir sporto čempionas? Jie visi labai gerai yra įvaldę kartojimo meną - raktą į ilgalaikį elgesio pokytį. Hipnoterapija taip pat remiasi kartojimo principu, suteikdama galimybę pasiekti gilesnius pokyčius pasąmonėje.

Pasaulyje, kuriame vyrauja nuolatiniai pokyčiai ir netikrumas, sugebėjimas prisitaikyti yra svarbiausias įgūdis. Bet kai kalbama apie sveikatingumo įpročių keitimą, dažnai atsiduriame neigiamų minčių ir pasikartojančių rezultatų rate.

Mes dažnai iškeliame sau aukštus tikslus, stačia galva neriame į procesa pokyčiams ir nuo pat pradžių tikimės tobulumo. Mes esame sau įsikalę į galvą mitą, kad sėkmė - tai niekada neklysti ir kad pažanga turėtų būti tiesi linija nuo taško A iki taško B. Bet kai gyvenimas neišvengiamai meta mums iššūkį, o motyvacija ima blėsti, mes vėl grįžtame prie senų įpročių ir galvojame, kad "vėl nepavyko". Hipnoterapija padeda išvengti šių nesėkmės ciklų, perrašant ribojančius įsitikinimus pasąmonės lygmenyje.

Tiesa ta, kad tikri pokyčiai yra netvarkingi, ne linijiniai, o pilni netikėtų posūkių. Problema nėra pastangų ar disciplinos trūkumas. Bet tai, ką šiuo metu mūsų visuomenė siūlo elgesio pokyčiams skatinti, prieštarauja naujausiems smegenų mokslo atradimams (**apie juos vėliau).

Štai čia pasireiškia kartojimo galia. Kartojimas - tai nuolatinis eksperimentavimas, savęs įvertinimas ir pastangų koregavimas atsižvelgiant į realiuoju laiku gaunamą grįžtamąjį ryšį. Tai reiškia, kad elgesio pokyčius reikia vertinti kaip nuolatinį tobulėjimo procesą, kuris mus palaiko ilgalaikėje perspektyvoje, o ne kaip vienkartinį tikslų siekimą su galimybe laimėti arba pralaimėti. Kiekvienas patobulinimas ir pataisymas padeda mums mokytis, tobulėti ir kurti kitą savęs versiją, išlaikant motyvaciją.

Ši kartojimo idėja gyvybiškai svarbi ir hipnoterapijoje. Dažnai žmonės tikisi greitų pokyčių, o nesulaukę tiesioginių rezultatų nusivilia ir meta terapiją. Tačiau hipnoterapijoje, kaip ir daugelyje kitų terapijos formų, būtinas reguliarus lankymasis ir nuoseklumas. Pokyčiai neįvyksta per vieną naktį - jie vystosi palaipsniui, nuosekliai integruojant idėjas ir įsitikinimus į pasąmonę.

Hipnoterapijos sėkmę dažnai lemia kartojimas. Kiekvienas užsiėmimas yra dar viena "kartojimo" galimybė, kai klientui nuolat pateikiamos tos pačios idėjos, teiginiai ir psichologiniai nurodymai. Per šiuos pakartojimus smegenys palaipsniui perima naujus įsitikinimus ir keičia senus elgesio modelius. Tai lyg daugiasluoksnis procesas, kai kiekvienas seansas pagilina ir sustiprina pasąmonėje įsitvirtinusią idėją.

Pavyzdžiui, klientas, kuris bando išsiugdyti sveikos mitybos įpročius, per kiekvieną hipnozės seansą girdi pasikartojančias įtaigas apie pasitikėjimą savimi, savikontrolę ir malonumą valgyti mažesnes porcijas. Taip šios idėjos ilgainiui įsitvirtina ir tampa natūralesnės. Tai veikia ne tik kaip elgesio korekcija, bet ir kaip pastiprinimas - kartojimas padeda užtikrinti, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai ir natūraliai integruotųsi į kasdienį gyvenimą.

Kartojimasis hipnoterapijos procesas užtikrina, kad net jei iš pradžių pokyčiai atrodo lėti, kiekvienas seansas prideda naują pokyčių sluoksnį, kuris kaupiasi ir stiprėja. Svarbu suvokti, kad pokyčiai dažnai neįvyksta greitai, tačiau kantraus proceso ir nuoseklaus darbo dėka galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.

Šis nuolatinio kartojimo ir koregavimo procesas padeda žmonėms judėti link savo tikslų be spaudimo siekti tobulo rezultato. Kiekvienas užsiėmimas suteikia naują galimybę augti ir mokytis, o klaidos tampa vertingu mokymosi šaltiniu. Tad kartojimas hipnozės transe tampa raktu į gilesnę savęs pažinimo ir transformacijos patirtį, užtikrinančią ilgalaikę sėkmę.

Naujausi smegenų mokslo atradimai atskleidžia, kad daugelis tradicinių elgesio keitimo metodų, grindžiamų vadinamaisiais "rezultatais" pagrįstais tikslais ar priemonėmis, pavyzdžiui, SMART tikslų nustatymas, ilgalaikis kalorijų, svorio, žingsnių ar kitų rodiklių sekimas, dažnai nepasiteisina dėl vienos esminės priežasties: kai žmogui neišvengiamai kažkas nepavyksta, suveikia smegenų sritis, vadinamoji habenula, todėl sumažėja motyvacija tęsti pradėtą sveiką elgesį. Dėl to atsiranda savikritika, nerimas, depresija ir galiausiai žmogus tiesiog nustoja stengtis.

Habenula smegenyse veikia kaip nesėkmės detektorius, kuris slopina dopamino ir serotonino sistemas, todėl žmogus praranda norą tęsti pradėtus pokyčius. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis sveikatos programų, produktų ar kitų elgesio keitimo metodų neduoda ilgalaikių rezultatų.

Tačiau mokslas įrodė, kad kartojimo metodas gali veiksmingai apeiti habenulos efektą. Kai į elgesio keitimą žiūrima kaip į nuolatinį eksperimentavimo procesą, o ne kaip į griežtą tikslo siekimą, smegenys nustoja "bausti" žmogų už jo klaidas, o skatina jį toliau mokytis ir tobulėti. Kartotojimo metodas leidžia toliau judėti į priekį, net jei pradiniai rezultatai nėra tobuli, nes kiekvienas koregavimas tampa svarbiu žingsniu siekiant ilgalaikių pokyčių.

Todėl elgesio pokyčiai palaikomi ne stengiantis būti tobulam, o nuolat besimokant, taisant klaidas ir prisitaikant prie naujų aplinkybių.

Tie, kurie pasiekia ilgalaikius pokyčius terapijoje, turi vieną bendrą savybę: jie nuolat girdi besikartojančią pasamonei informaciją. Nuolat tobulindami, koreguodami ir prisitaikydami prie besikeičiančių aplinkybių, jie užtikrina, kad niekada visiškai “nesusimautų”. Šis nuolatinio kartojimo procesas padeda išvengti habenulos įjungimo, tos smegenų dalies, kuri, kai aktyvuojasi, slopina motyvaciją,. Žmonių elgesio pokyčiai išlieka lankstūs ir pritaikomi, ir jiems senstant atsinaujina, leisdami jiems gyventi geriausią savo gyvenimo versiją. Kartojimas tampa priešnuodžiu habenulos motyvaciją slopinančiam poveikiui.

Elgesio pokyčius laikydami nuolatiniais eksperimentais, mes apeiname smegenyse esantį nesėkmių detektorių ir išlaikome norą tobulėti gyvą. Užuot siekę tobulo prisitaikymo prie griežto tikslo, turėtume koncentruotis į progresą, o ne į veiklos matavimą. Kiekvieną laimėjimą mes galime švęsti, iš nesėkmių pasisemiamt pamokų ir realiu laiku koreguoti savo veiksmus.

Hipnoterapijos sėkmę lemia kartojimas. Kiekvienas užsiėmimas suteikia klientui naujas galimybes integruoti teigiamus pokyčius pasąmonėje. Tie, kurie naudojasi kartojimo principu, dirba ranka rankom su natūraliais smegenų procesais ir pasiekia ilgalaikius pokyčius. Kaip kūdikiai, kurie mokosi vaikščioti bandydami ir klysdami, krisdami, keldamiesi ir vėl bandydami, mūsų natūralus kelias į naujų įpročių įsisavinimą eina per praktikos, rezultatų apžvalgos ir nuolatinio kartojimo procesą. Kiekviena nesėkmė tampa vertinga informacija kitam bandymui, o ne motyvacijos stabdžiu.

Jei jaučiatės įstrigę ar pavargę nuo nesibaigiančių nesėkmių, hipnoterapija gali padėti atrasti naują pradžią. Kartojimo metodas, naudojamas hipnozės metu, leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų, neatsižvelgiant į praeities nesėkmes. Kiekvienas seansas tampa galimybe iš naujo mokytis ir augti, palaipsniui judant link savo tikslų. Jei pavargote nuo nesibaigiančių dietų ciklų, sportavimo su pertraukomis ar trumpalaikių savęs tobulinimo bandymų, pats laikas priimti kartojimo principą. Pradėkite praktikuoti norimą elgesį, keisti strategiją, kai susiduriate su kliūtimis, ir leiskite, kad nesėkmės taptų jūsų mokytojomis. Su kiekvienu kartojimu jūs būsite vienu žingsniu arčiau tapti nenugalima jėga, kokia gimėte būti.

Klinikinė hipnoterapeutė ir EMDR terapeutė Tina Mednienė, turinti hipnoterapijos diplomą ir registruota Britų klinikinių hipnoterapeutų draugijoje Londone (BSCH), yra pasiruošusi jums padėti. Jos patirtis ir kvalifikacija užtikrina aukščiausią profesionalumo lygį, o asmeninis požiūris į kiekvieną klientą padės jums pasiekti ilgalaikius ir teigiamus pokyčius.

Šaltiniai:

1. Hikosaka, O. (2009). The role of the habenula in the brain’s response to negative feedback and motivation. Nature Neuroscience, 12(5), 613-615. https://doi.org/10.1038/nn.2294

 2. Moran, D. (2020). Repetitive behaviors, mindfulness, and long-term goal setting during lockdown. Psychology & Health. https://doi.org/10.1080/08870446.2020.1854645

 3. Rutter, H., & Bes-Rastrollo, M. (2021). Behavioral adaptations to lockdown: Effects on physical activity, mental health, and behavior change. Public Health Journal. https://doi.org/10.1016/j.puhe.2021.05.016

 4. Spiegel, D. (1998). Hypnosis, dissociation, and trauma: Therapeutic outcomes of repeated suggestions in clinical hypnosis. American Journal of Clinical Hypnosis, 40(3), 168-181. https://doi.org/10.1080/00029157.1998.10403999

 5. Spiegel, D. (2012). Mindfulness and hypnotherapy: Harnessing neuroscience for therapeutic change. American Journal of Clinical Hypnosis, 54(4), 297-311. https://doi.org/10.1080/00029157.2012.654545

 6. Matsumoto, M., & Hikosaka, O. (2009). Representation of negative motivational value in the primate lateral habenula. Nature Neuroscience, 12(1), 77-84. https://doi.org/10.1038/nn.2233