Kodėl hipnoterapija nepalieka vietos draugystei tarp terapeuto ir kliento?

Hipnoterapija yra unikali terapinė praktika, kurios metu klientai dažnai pasiekia gilius pokyčius ir įžvalgas. Šis procesas gali sukurti stiprų pasitikėjimo ir artumo ryšį tarp kliento ir terapeuto. Tačiau, nepaisant šių šiltų emocijų, hipnoterapija išlaiko aiškias ribas tarp terapijos ir asmeninių santykių. Dažnai sulaukiu klausimų iš klientų, ar galima išlikti draugais po terapijos pabaigos. Atsakymas į šį klausimą yra sudėtingas, bet labai svarbus suprasti.

Kodėl hipnoterapija riboja draugystęNe kartą manęs klausė klientai, ar galime išlikti draugais po terapijos pabaigos. Nors būtų labai malonu su kai kuriais buvusiais klientais išlikti draugais kitomis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju tai neįmanoma. Hipnoterapija skirta padėti klientui pasiekti pokyčius, o draugystė galėtų trukdyti šiam profesionaliam procesui.

Klientams suteikia malonumą jausti šiltą ir stiprų prisirišimą prie savo terapeuto, ypač kai terapijos procesas sekasi sėkmingai, leidžiantis atvirai išreikšti save ir jausti palaikymą bei supratimą. Hipnoterapijos metu šis pasitikėjimas palaipsniui auga. Klientas, pasiekęs savo norimą tikslą arba esantis ant kelio į jį, kai pagrindinės kliūtys buvo pašalintos, sėkmingai įgijo daugiau ir gilesnių įžvalgų.

Hipnoterapijos svarba ribų nustatymeHipnoterapijos procesas leidžia klientui jaustis laisviau ir lengviau, tačiau jo efektyvumas remiasi aiškiomis ribomis tarp terapeuto ir kliento. Nors hipnoterapija gali sukurti gilų pasitikėjimo jausmą, draugystė po terapijos pabaigos galėtų sutrikdyti kliento gebėjimą integruoti pokyčius į savo kasdienį gyvenimą.

Tačiau geri terapeutai, dirbdami su hipnoterapija, visada laikosi griežtų ribų ir nepaverčia artimo, susiformavusio terapijos proceso metu, į draugystę po terapijos pabaigos. Tai nereiškia, kad terapeutai, praktikuojantys hipnoterapiją, nenori draugystės, bet terapeutas visų pirma yra žmogus ir, kaip kiekvienas žmogus, jis taip pat turi jausmus. Hipnoterapijoje svarbu užtikrinti, kad terapeuto jausmai ar interesai niekada netrukdytų klientui pasiekti geriausių rezultatų. Tačiau terapeutai paprastai netampa draugais su savo klientais dėl dviejų priežasčių:

1. Hipnoterapijoje būtina išlaikyti objektyvumą, kad klientui būtų užtikrintas geriausias terapinis efektas.

2. Siekiant išvengti prieštaringų dvigubų santykių, kurie gali kilti terapijos metu.

   
   

Nors gyvenime kai kurių dvigubų santykių išvengti ne visada įmanoma, tiek etiškai, tiek teisiškai, terapeutai, dirbantys su hipnoterapija, privalo visada įvertinti ir vengti santykių, kurie galėtų pakenkti ar trukdyti darbui su klientais. Todėl hipnoterapija akcentuoja terapinių ribų svarbą ir draugystės tarp terapeuto ir kliento nėra skatinama.

Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti situaciją, kur klientas pasiūlo savo hipnoterapijos specialistui dalyvauti piknike kartu su partneriu, tačiau terapeutas atsisako dalyvauti. Toks atsisakymas hipnoterapijoje (kaip ir bet kurioje terapijoje) nėra asmeninis įžeidimas, o veikiau būtinas žingsnis siekiant išlaikyti terapijos efektyvumą. Terapijos santykiai nėra simetriški, nes hipnoterapijos specialistas turi būti ne tik rūpestingas ir atsidavęs, bet ir išlaikyti autoritetą bei profesionalumą.

Kai terapeutams, praktikuojantiems hipnoterapiją, kyla asmeninių problemų, jie taip pat kreipiasi į kolegas terapeutus dėl konsultacijos ar terapijos. Kliento tikslas nėra rūpintis savo terapeutu ar padėti jam spręsti problemas.

Dauguma hipnoterapijos specialistų labiau domisi savo klientų gerove nei draugiškų santykių kūrimu su buvusiais klientais, nes siekia padėti savo klientams tobulėti bet kokiame gyvenimo etape. Hipnoterapija pabrėžia aiškių ribų išlaikymo svarbą, nes tai leidžia klientui jaustis saugiai ir užtikrintai terapinio proceso metu.