Kodėl vaikas juokiasi, kai tėvai griežti su juo?

Kartais galime pastebėti, kad vaikai pradeda juoktis, kai tėvai griežtai ar net piktai kalba su jais. Tai gali atrodyti visiškai nelogiška ar net erzinantis dalykas - kodėl vaikas turėtų juoktis, kai situacija yra rimta?

Toks juokas gali atrodyti kaip nepagarba ar net bandymas išvengti atsakingumo. Tačiau dažnai tai toli gražu nėra tiesa.

Kas slypi už šio juoko?

Kai vaikas tokiose situacijose juokiasi, dažnai tai būna gilesnių jausmų maskavimas. Vaikai dar neturi suaugusiųjų gebėjimų aiškiai ir sąmoningai reikšti savo emocijas. Čia keletas priežasčių, kodėl vaikas gali juoktis jausdamas baimę ar įtampą dėka griežto bendravimo tono su jais:

 1. Baimė.

Juokas kaip vaiko gynybinė reakcija į baimę. Vaikas gali jausti baimę dėl tėvų griežtumo ar pykčio ir nesąmoningai pasirinkti juoką kaip būdą neutralizuoti šią grėsmę. Tai vaiko būdas sumažinti situacijos rimtumą, nors viduje jis gali jausti didelę baimę ar įtampą.

 2. Emocinis pasimetimas.

Maži vaikai dažnai dar nesugeba tinkamai suprasti ir išreikšti savo jausmų. Todėl stresinėse situacijose jie pasirenka lengvesnę emociją, pavyzdžiui, juoką, net jei viduje jaučia ką kita - baimę, nusivylimą ar liūdesį.

 3. Noras išvengti konflikto.

Vaikai gali manyti, kad juokas padės išsklaidyti tėvų pyktį. Jie intuityviai jaučia, kad juokas dažnai siejamas su teigiamomis emocijomis, ir tikisi, kad toks elgesys sumažins įtampą.

 4. Įpročio formavimas.

Kartais vaikai išmoksta, kad juokas padeda išvengti konfliktų arba sumažina atsakomybę. Tai gali būti pasąmoningas būdas "išsisukti" iš situacijos.

Ką galime padaryti, kad suprasti savo vaiką ir jam padėti?

- Pripažinkite savo vaiko jausmus

Svarbu atkreipti dėmesį, kad juokas gali būti vaiko būdas išreikšti baimę ar nerimą. Užuot pykę ar nusivylę, pasistenkite suprasti, ką vaikas jaučia. Galite pripažinti tai ką matote:

"Matau, kad tu juokiesi, bet gal dabar jautiesi išsigandusi arba liūdna? Ar norėtum apie tai pasikalbėti?"

- Suteikite vaikui saugią erdvę išreikšti emocijas

Svarbu leisti savo vaikui žinoti, kad jis gali saugiai išreikšti savo tikruosius jausmus, net ir tuos, kurie gali būti nemalonūs. Nėra nieko blogo jausti baimę, liūdesį ar pyktį. Vaikas turi žinoti, kad jo emocijos yra svarbios ir į jas bus įsiklausyta.

- Rodykite sveiką emocijų valdymą

Vaikai mokosi iš savo tėvų elgesio. Jei jie mato, kad suaugusieji ramiai ir sąmoningai tvarkosi su savo jausmais, jie pamažu išmoksta tai padaryti ir patys. Kai kitą kartą susidursite su keblia situacija, parodykite vaikui, kaip galite ją spręsti ramiai ir be pykčio.

- Padėkite vaikui suprasti savo emocijas

Padėkite vaikui atpažinti ir įvardyti savo jausmus. Galite pasakyti jam:

"Atrodo, kad šiuo metu jauti baimę. Tai visiškai normalu. Ar nori man apie tai papasakoti?". Tai padeda vaikui suprasti, kad jo jausmai yra svarbūs ir kad juos išreikšti yra sveika ir saugu su jumis.

Galiausiai

- Vaiko juokas, kai esate griežtas su juo, nebūtinai reiškia nepagarbą ar jo norą apeiti atsakomybę. Tai gali būti baimės ar pasimetimo ženklas, ir jūsų, kaip vieno iš tėvų, darbas yra padėti jam išmokti tinkamai išreikšti šiuos jausmus. Būkime supratingi ir kantrūs su savo vaikais, nes jų emocinis pasaulis dar tik formuojasi.

Pokalbiai, ramus tonas ir gebėjimas išklausyti gali padėti vaikui jaustis saugiam ir pasitikinčiam savimi net ir sudėtingose situacijose.

Šaltiniai:

*Bowlby, J. (1988). A Secure Base: Parent-Child Attachment and Healthy Human Development. Basic Books.

This book outlines the principles of attachment theory and the ways in which early parent-child relationships shape emotional development and coping strategies in children.

*Eisenberg, N., Cumberland, A., & Spinrad, T. L. (1998). The relations of regulation and emotionality to children’s externalizing and internalizing problem behavior. Child Development, 69(2), 222–246. https://doi.org/10.1111/j.1467-8624.1998.tb06190.x

This paper discusses how children’s ability to regulate emotions influences their behavioral responses, including external behaviors such as laughter in response to stressful situations.

*Gross, J. J. (1998). The emerging field of emotion regulation: An integrative review. Review of General Psychology, 2(3), 271–299. https://doi.org/10.1037/1089-2680.2.3.271

This comprehensive review covers the theory and research on emotion regulation, including how both adults and children manage emotions in difficult situations.

*Larsen, R. J., & Prizmic, Z. (2004). Affect regulation. In M. B. Brewer & M. Hewstone (Eds.), Emotion and Motivation (pp. 40–61). Blackwell Publishing.

A detailed exploration of how affect (emotion) is regulated in different circumstances, focusing on both children and adults. It includes discussions of how laughter and other coping mechanisms emerge under stress.

*Kochanska, G., & Aksan, N. (2006). Children’s conscience and self-regulation. Journal of Personality, 74(6), 1587–1618. https://doi.org/10.1111/j.1467-6494.2006.00421.x

This article explores how children develop self-regulation, including emotional responses such as laughter, in environments where parental anger or strictness is present.

*Sroufe, L. A., Egeland, B., Carlson, E. A., & Collins, W. A. (2005). The Development of the Person: The Minnesota Study of Risk and Adaptation from Birth to Adulthood. Guilford Press.

This longitudinal study tracks children from birth to adulthood, exploring how early experiences, including exposure to parental anger, affect emotional development and coping mechanisms like laughter.

*Thompson, R. A. (1994). Emotional regulation: A theme in search of definition. Monographs of the Society for Research in Child Development, 59(2-3), 25–52. https://doi.org/10.2307/1166137